Liberalų sąjūdis
Liberalų sąjūdžio tinklalaidė, kurioje atskiriame faktus nuo politinio triukšmo. Pokalbiai su politikais ir savo reikalo žinovais. Apie tai, kas svarbiausia liberalams ir liberalios pasaulėjautos žmonėms. Aktualiai, racionaliai, liberaliai.
#sureikšminkim Ar Lietuvos krepšinio krizę galima suvesti į vieną žmogų, ar problemos slypi gerokai giliau? Kodėl vaikų krepšinio sistema, sporto finansavimas ir valstybės požiūris į sportą gali būti svarbesni už tai, kas vyksta aikštelėje? Apie profesionalaus krepšinio vadybą ir politiką diskutuoja prodiuseris, „Buzelis Cup“ turnyro steigėjas Rolandas Skaisgirys ir Seimo narys Simonas Kairys
#sureikšminkimKitaip negu Troją sunaikinę graikai Ch. Nolano „Odisėjos“ ekranizacijoje, smūgius Rusijoje suduodantys ukrainiečiai savo žiaurumą suvaldo.Viktorija Čmilytė-Nielsen su rašytojais Justinu Žilinsku ir Marijumi Gailiumi, interpretuodami Homero-Nolano pasakojimą, svarsto, kokius įstatymus ir papročius pirmiausia turime puoselėti ir saugoti gindami Vakarų civilizaciją nuo tamsumos ir piktybės.
#sureikšminkim Kodėl politikoje svarbi net švarko saga? Šiame „Sureikšminkim!“ pokalbyje su Seimo nariu Arminu Lydeka kalbamės apie tai, ko apie politiką ne visada galima rasti oficialiose biografijose. Pokalbyje – politinis raštingumas, protokolas, etiketas ir klausimas, kodėl šios temos politikoje nėra tik smulkmenos. Arminas Lydeka dalijasi praktinėmis pamokomis jaunam diplomatui ar politikui: kaip sveikintis, kaip suprasti aprangos kodą, kur sėstis oficialiame susitikime ir kodėl kartais svarbi net švarko saga. Taip pat kalbamės apie Lietuvos kelią į Europos Sąjungą, pirmuosius Lietuvos atstovų žingsnius Europos Parlamente ir artėjantį 2027 m. Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai. Ką Lietuvai reiškia pusmečiui tapti valstybe, kuri veda Europos darbotvarkę? Ar šiandien ES jau kalbame nebe prašytojos, o lygiavertės partnerės balsu? Ir kodėl šį laikotarpį Lietuvai tikrai verta sureikšminti? Kalbina Anelė Dromantaitė.
#sureikšminkim Lietuva jau dabar turi būti pasirengusi atsilaikyti ne tik prieš du ant naujojo premjero galvos nukritusius „čekiukų“ televizorius, bet ir prieš dronų spiečių iš Rusijos. „Jau dabar turėtume būti Sparta“, – sako nuomonės lyderis Vytautas Bruveris.Kartu su liberalų lydere Viktorija Čmilyte-Nielsen tinklalaidėje „Sureikšminkim!“ jis svarsto, ar yra bent menkiausių ženklų, kad naujoji Vyriausybė padarys Lietuvą tvirtesnę – kaip Baltijos Spartą neramiame pasaulyje.
Su Seimo nariu Simonu Kairiu ir menotyrininke Agne Narušyte tinklalaidėje „Sureikšminkim!“ analizuojame prezidento metinio pranešimo tezes ir aiškinamės, kokia kultūros finansavimo būklė po praėjusį rudenį skambėjusių Čiurlionio „Jūros“ protestų. Kodėl lieka mažiau erdvės raiškos ir tapatybių įvairovei?
Ar nukirtus vieną drakono galvą koalicijoje dar įmanoma atitraukti raudonąsias linijas į ankstesnes pozicijas? Tokį klausimą Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen užduoda donkichotišką žygį prieš „Nemuno aušrą“ žengiančiam Karoliui Žukauskui-Anonimui naujausiame „Sureikšminkim“ epizode. Kalbina Marijus Gailius.
#sureikšminkim Lietuvos įstatymų visiškai užtenka apginti moteris nuo prievartos ir smurto? Aha, papasakokit, nesutinka aktyvistė, komikė Vita Žibaitytė.„Kodėl Stambulo konvencija tokia svarbi? Nes ji padeda sukurti visa apimančią sistemą prieš smurtą prieš moteris – nuo švietimo iki pagalbos aukoms“, – priduria liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.Visas pokalbis apie moterų teises ir komediją politikoje – laidoje „Sureikšminkim“.
Mažėjant gimstamumui vis dažniau ieškoma kaltų ir, deja, neretai atsakomybė šioje diskusijoje perkeliama moterims. Ar tai teisinga? Naujame tinklalaidės „Sureikšminkim!“ epizode lyčių lygybės ekspertė Rugilė Butkevičiūtė atkreipia dėmesį į šią tendenciją: „Kalbame apie vyrų vienišumo epidemiją, bet nekalbame apie moterų perdegimo epidemiją.“ Ji taip pat įvardija realybę, su kuria susiduria daugelis šeimų: „Tu turi dirbti taip, lyg neturėtum vaikų, ir auginti vaikus taip, lyg neturėtum darbo.“ Tuo pačiu vis ryškėja skirtumai tarp jaunų vyrų ir moterų pažiūrų. Jauni vyrai dažniau linksta į konservatyvesnes, dešiniąsias pozicijas, o moterys – į kairesnes. Skirtumai formuojasi jau ne tiek tarp kartų, kiek tarp lyčių. Pasak Viktorijos Čmilytės-Nielsen, čia kyla esminis klausimas – ar ateityje vis dar gebėsime susikalbėti, ar šios skirtys taps dar viena visuomenės susiskaldymo linija?
Europiečiai turėtų būti kietesni ir neleisti Donaldui Trumpui tarptautinių santykių aikštelėje ridinėtis lyg patrankos sviediniui po laivo denį, laidoje „Sureikšminkim“ sako profesorius Tomas Janeliūnas.Kalbėdama apie būtinybę Europai imtis atsakomybės už žemyno saugumą, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pastebi, kad kai kur užsienio politika ir vidaus politika persidengia ypač skaudžiai. Natūraliai pokalbis apie Iraną nukrypsta ir prie Lietuvos vidaus politikos skaudulių.„Remigijus Žemaitaitis, kaip politinės sistemos problema, griaunanti jėga, išeikvoja labai daug ir valdančiosios koalicijos, ir opozicijos energijos, ir prezidentas dėl jo sudegino savo reitingus. Tai vėžys, kuris graužia iš vidaus, naikina gyvybinę energiją, todėl jį reikia išpjauti“, – teigia T. Janeliūnas.
Dvidešimt metų idėjų, sprendimų ir žmonių, kurie augino Liberalų sąjūdį. Apie pradžią, iššūkius, atsakomybę ir ateities kryptį šiame ypatingame epizode diskutuoja partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir vienas iš steigimo iniciatorių, Nepriklausomybės Akto signataras Eugenijus Gentvilas. Juos kalbina Liberalų sąjūdžio atsakingasis sekretorius Lukas Kornelijus Vaičiakas. „Liberalai man visada asocijavosi su dviem dalykais: vienas dalykas yra idėjos, ir šiandien, kad būtum liberalas, reikia tvirto stuburo. Kitas dalykas – bendruomenė: įdomi, ryški, skirtinga, optimistiška“, – sako Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Liberalai yra ant žemės stovinti, vertybinė partija, kuri ieško pragmatinių galimybių realizuoti idėjas arba kurti idėjų lauką, paremtą liberaliomis vertybėmis“, – teigia Eugenijus Gentvilas.
#sureikšminkim Kodėl kai kurie valdantieji politikai draugauja su garsiais nusikaltėliais? „Spėju, tai natūrali simbiozė. Kyla klausimas dėl tos konkrečios partijos [„Nemuno aušros“] lyderio kompetencijų, gebėjimų ir pažiūrų – tai didžiausia problema“, – sako Vilniaus universiteto kriminologas Gintautas Sakalauskas. „Galios ir kontrolės troškimas, kuris organizuotą nusikalstamumą lydėjo nuo 1990 m. iki bemaž 2005 m., išlieka gyvas – ir tai mane stebina, nes nusikalstamumo reforma Lietuvoje aktyvios teisėsaugos dėka jau buvo įvykusi“, – kalba Seimo liberalas, buvęs teisėsaugininkas Vitalijus Gailius. Kaip per metus politikoje bachūrai „užaugo“ iki banditų, aiškinamės laidoje „Sureikšminkim!“.
#sureikšminkim Prieš melą ir manipuliacijas „Nemuno aušros“ vadovo susitikimuose su rinkėjais stojęs jaunasis pilietis Kristupas Gaidamavičius sako, kad jaunimo ginklas prieš melą yra žodžiai: „Mano senelis yra pasakęs: kai matai neteisybę ir apsisprendi ją ignoruoti, tu tampi jos dalimi. Eidamas protestuoti aš prisimenu jaunus žmones – Sausio 13-osios aukas“. Seimo narės Editos Rudelienės manymu, turnė po Lietuvą surengusį Remigijų Žemaitaitį jaunimas ypač erzina tuo, kad jam nepritaria: „Jam tiesiai šviesiai sako – tu kalbi nesąmones“. Apie jaunimo politinį ir pilietinį aktyvumą – pokalbis „Sureikšminkim!“
#sureikšminkim Mokesčių bėda – vis augantis jų skaičius, teigia ekonomistas Marius Dubnikovas: „Nors turėtume sistemą daryti vis paprastesnę, tik sulaukiame vis daugiau mokesčių“. „Žmogus, kuris veikia, kuria, juda – jam našta didėja“, – komentuoja Viktorija Čmilytė-Nielsen. Apie nuo metų pradžios įsigaliojusias mokesčių korekcijas – pokalbis „Sureikšminkim“.
„Džinas išleistas iš butelio. Situacija blogėja dar ne valandomis, dar ne dienomis, bet blogėja savaitėmis“, – kalba Viktorija Čmilytė-Nielsen apie metus trunkantį valstybės pamatų ardymą ir jo tarpinę kulminaciją – Seime laužomas taisykles dėl įtakos LRT.Istoriko Norberto Černiausko pastebėjimu, tokius veiksmus būtina vertinti rimtai, kitaip nei paskutinę pirmosios Lietuvos Respublikos vasarą 1940-aisiais. „Tada visi laukdavo, kad kas nors įvyks ypatingo – ir tada mes sureaguosime. Niekada nieko ypatingo neįvykdavo – tik kiek kitaip. Todėl dabar geriau į ženklus reaguoti perdėtai, negu po to save graužti, kad mes nieko nedarėme“. #sureikšminkim
Lietuvos socialdemokratai ne pirmą kartą bando užsitikrinti politinę įtaką LRT, primena buvęs LRT generalinis direktorius, istorikas Kęstutis Petrauskis: „Nors politikai galvoja: paimsiu LRT ir tada valdysiu žmonių sąmonę, to neįmanoma padaryti – propagandinės sidabrinės kulkos kaip anksčiau nebėra. Politikai iš istorijos nesimoko“.Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžia, kad prezidentūros nebylus palaikymas tokiam Seimo daugumos veiksmui yra esminis. „Iš Dalios Grybauskaitės galėjai tikėtis bent veto. O dabar valdžios šakos žengia kartu“, – sako ji.„Sureikšminkim“ pokalbyje su Marijumi Gailiumi – apie politikus, kurie savo smunkantį autoritetą pridengia cenzūra.#sureikšminkim
#sureikšminkim Sprendžiant klimato krizę tinka vadinamoji „kalinio dilemos“ analogija: valstybės tikisi sau ekonominės naudos, kad kiti padarys daugiau. „Paradoksas tas, kad kai trumpuoju laikotarpiu elgiamės naudingai sau, ilguoju laikotarpiu visi sau kenkiame“, – sako klimatologas Silvestras Dikčius. „Jeigu mitinguojame dėl kultūros – galime mitinguoti ir dėl klimato kaitos. Nes klimatas irgi kaip kultūra, tik kol kas padėtis dar nesuerzino iki galo. Bet kai pamatysime destrukciją, visuomenė sukils“, – sako Seimo liberalas Simonas Gentvilas. Minint Paryžiaus susitarimo dešimtmetį – „Sureikšminkim!“ pašnekesys apie klimato vargus ir retus džiaugsmus. Paryžiaus klimato kaitos konferencija vyko nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki gruodžio 12 d. ir nustatė svarbiausius įsipareigojimus valstybėms klimato krizei suvaldyti.
#sureikšminkim „Ne tik veiksmai, bet ir žodžiai turi didelę jėgą, – sako žinomas psichologas, suicidologas Paulius Skruibis, komentuodamas politizuotus viešus išpuolius prieš garbingus žmones. – Todėl visiškai kategoriškai nesutinku su socialdemokratų raginimu nereaguoti į [valdančiųjų partnerio] retoriką.“ „Žodžiai gali įkvėpti, žodžiai gali žeisti, o nepagrįsti žodžiai sminga giliai į širdį“, – kalba Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Kaip politikui ir bet kuriam viešam asmeniui gintis nuo politizuoto ir piktavališko persekiojimo? Atsakymų ieškome tinklalaidėje „Sureikšminkim“.
Naujausioje tinklalaidėje Viktorija Čmilytė-Nielsen atkreipia dėmesį, kad liberalų ir socialdemokratų požiūris ypač išsiskyrė pagal vieną kriterijų – kaip saugant liberaliąją demokratiją elgtis su populistinėmis jėgomis. Politologo, buvusio socialdemokratų ideologo Liutauro Gudžinsko teigimu, priimti tokius partnerius į koaliciją pavojinga – tai lyg šokti su kardais. „Gali ne tik save susižeisti – gali ir pačią šalį panardinti į rimtą krizę“, – sako L. Gudžinskas ir priduria: populistus reikia sureikšminti. Šį kartą „Sureikšminkim“ apie tai, kaip destruktyvų populizmą atlaikys Lietuvos partijos ir dabartinė koalicija, kaip tai atlaikys pati demokratija.
Sveikatos sistemą griaunanti reforma – eilės ilgės, gydytojų mažės? Kokias pasekmes atneša valdančiųjų įžiebtas sveikatos sektoriaus skaldymas ir medikų supriešinimas, kokius padarinius sukels įgyvendinta reforma, – apie tai Liberalų sąjūdžio tinklalaidėje „Sureikšminkim!“ kalba Viktorija Čmilytė-Nielsen bei Medikų sąjūdžio valdybos nariai Robertas Adomaitis ir Auristida Gerliakienė.Buldozeriu stumiama socialdemokratų reforma privatų sektorių vaizduoja kaip priešą: „Jie ir mes, už ir prieš, viešasis ir privatus sektorius“, – apgailestauja gydytojas R. Adomaitis.Tačiau žmonių aptarnavimo kokybės sampratą valstybinės ligoninės ir poliklinikos perėmė iš privataus sektoriaus ir toliau iš jo mokosi. Todėl vis daugiau įstaigų pacientus pasitinka ne kaip statistinius vienetus, o kaip žmones, kuriems šalia gydymo suteikia sveikimo patirtį, pabrėžia Medikų sąjūdžio valdybos narys R. Adomaitis.Kviečiame klausyti naujausio tinklalaidės “Sureikšminkim!” epizodo!
Kad nebereikėtų laužyti iečių dėl gynybos ir apgailestauti dėl kompetencijos trūkumo dabartinėje Vyriausybėje, politinės jėgos turėtų krašto apsaugą įtvirtinti kaip valstybės fundamentą, teigia Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Partijų susitarimą dėl gynybos galėtų inicijuoti prezidentas, kaip jau buvo padariusi Dalia Grybauskaitė, sako karybos tyrinėtojas Deividas Šlekys: „Ne tik dėl šventos ramybės viduje – tai būtų kaip komunikacinis rizikų valdymo įrankis“. Kam iš tikrųjų skirtas rekordinis finansavimas – gynybai plačiąja prasme ar karybai? Ką mums apie gynybą iš tikrųjų byloja premjerė, kartais nežinanti, kokiu žodynu kalbėti? Naujausias „Sureikšminkim“ pokalbis.