S6 · E48
November 3 · 6 min
Šaukštas Proto, 2026 m. 45 savaitė: Alkoholio poveikis psichinei būsenai
- Transcript
PŠ
Health & FitnessMental Health
Psichologė, Šaukštas Proto
saukstasproto
Aš psichologė, Monika. Žaviuosi kognityvine elgesio terapija, mokslu ir žinojimu, labai domiuosi maisto ir valgymo psichologija, neuromokslais, elgesio ypatybėmis, žmonių santykiais. Kalbamės apie viską, kas yra psichologijos šerdis ir psichoogijos paraštės, ieškome dėsningumų, ryšių ir paaiškinimų. Šis bei tas jūsų smalsumui ir nerimui pamasažuoti.
- 27 episodes
- weekly
- Avg 6 min
- English
Counted on this page — what you have heard stays on this device, so it is not something the list can be paged by.
- PŠS6 · E47October 12 · 6 min
Šaukštas Proto, 2026 m. 42 savaitė: Energetinių gėrimų poveikis psichinei būsenai
Suteikia sparnus, sakot? Taip, tame yra tiesos - bet yra ir “bet”. Pažiūrėkim, kaip energetiniai gėrimai veikia mūsų kūną ir psichiką. Energetiniai gėrimai - sudėtingos cheminės sudėties gaminiai, kurie visų pirma skirti sužadinti kognityvines funkcijas, fizinį budrumą ir atsparumą nuovargiui. Pagrindinė cheminė medžiaga juose yra kofeinas, dažnai derinamas su kitais stimuliantais, tokiais kaip taurinu, guarana, ženšeniu, vitaminu B, taip pat dideliais rafinuoto cukraus ar dirbtinių saldiklių kiekiais. Pagrindinis kofeino poveikis - veikti kaip adenozino antagonistas. Antagonistas yra medžiaga, veikianti priešingai, nei jos objektas. Adenozinas - nervų sistemą veikianti medžiaga, kurią mūsų organizmas gamina būdravimo metu; vakare susikaupus didesniam adenozino kiekiui, apima noras miegoti ir nervų sistema paruošiama ramybės metui.
- Transcript
- PŠS6 · E46October 5 · 5 min
Šaukštas Proto, 2026 m. 41 savaitė: Valgymo planas "Augalai pirmiausiai"
Kai kažkas sako “esi tai, ką valgai”, ir juokiasi, aš galvoju - kur sau pirštu bedurtumėm, esame sudaryti iš ląstelių, kurioms reikalingos medžiagos ateina iš maisto. Todėl man vis neaišku, kodėl tai juokinga. Be to, maistas veikia ne tik tai, kaip statosi mūsų ląstelės, bet ir tai, kaip mąstome, jaučiamės ir elgiamės. Mokslo tyrimuose egzistuoja terminas “tradicinė vakarietiška mityba” - joje daug stipriai apdorotų sudėtinių dalių, rafinuoto cukraus, mažai ląstelienos. Daugybė tyrimų rezultatų rodo, kad toks maistas ne tik neigiamai veikia liemens apimtį ir širdies veiklą, bet trikdo alkio ir sotumo procesus, ir taip sudaro palankias sąlygas depresijai atsirasti ir stiprėti. Maisto gamintojams tokie produktai patogūs - juos galima pigiai parduoti, ilgai sandėliuoti, toli vežti, todėl jų pasiūla ir yra didelė. Mes renkamės dėl skonio (kurį galima kurti cheminėmis priemonėmis) ir dėl kainos (kuri tokiam maistui turi sąlygas būti žemesnė), ir pasekmes, deja, matome gyventojų sveikatos tyrimuose.
- Transcript
- PŠS6 · E45September 28 · 6 min
Šaukštas Proto, 2026 m. 40 savaitė: Ekoreksija
“Gyvenk kaip galima švariau!”, dainuoja mažas balsas mano galvoje. Ar žinote, kaip ši miela daina gali tapti juodu košmaru? Susirūpinimas ekologija ir planetos sveikata jokiu būdu nėra naujas reiškinys. Tai visuotinai pripažįstama ir palaikoma vertybinė kryptis. Mažai kam kyla abejonių, ar ekologija reikia rūpintis, ir ar tai turi prasmės. Vertybėmis paremtas elgesys savo esme nesikeičia, keičiantis ar atsirandant naujoms vertybėms, kurios nebuvo visuomenės dėmesio centre prieš keliasdešimt metų - todėl yra ir ekologijos vertybėmis pagrįstas valgymo elgesys. Siekdami įgyvendinti ekologines vertybes, žmonės renkasi augalinį, netoliese užaugintą maistą, tikrina maisto gamybos ir transportavimo sukuriamą CO2 pėdsaką ir taip ne tik bejėgiškai stebi vykstančius pokyčius, bet ir kažką aktyviai šiuo klausimu daro, taip sau prisiimdami nors kokią atsakomybę už pokyčius teigiama linkme.
- Transcript
- PŠS6 · E44September 21 · 7 min
Šaukštas Proto, 2026 m. 39 savaitė: Valgymo darbe psichologija
Kas nutinka, kai darbe patiriamas stresas pradeda tylomis veikti tai, kaip ir ką mes valgome? Terminas “perdegimas” turbūt jau tapo kasdieniu. Tai nėra medicininė diagnozė, tarptautinis ligų klasifikatorius perdegimą įvardija kaip “profesinį reiškinį”. Jį sudaro emocinis išsekimas, cinizmas/depersonalizacija ir reikšmingai sumažėjęs asmeninis veiksmingumas. Mokslinį reiškinio modelį turime jau nuo 2007 metų: manoma, kad perdegimą lemia nuolatiniai aukšti reikalavimai (darbo krūvis, laiko spaudimas), kurie viršija turimas galimybes (savarankiškumą, pagalbą, laiką atsistatyti). Manoma, kad perdegimas veikia daug su sveikata susijusių elgesio formų, taip pat ir valgymo elgesį.
- Transcript
- PŠS6 · E43September 15 · 8 min
Šaukštas Proto, 2026 m. 38 savaitė: Studentų maisto aplinka, stresas ir mitybos kokybė
Prasidėjusių mokslo metų proga - studentiška tema. Nustokite studentams sakyti "geriau maitinkitės", nes tai nėra vien tik pasirinkimo ar valios klausimas. Studentiški metai yra ypatingai svarbus metas kalbant apie valgymo įpročių formavimąsi. Jauni žmonės šiame etape patiria reikšmingą pokytį savarankiškume, tuo pačiu turi prisitaikyti prie visai kitokio gyvenimo grafiko, dorotis su kitokiais mokymosi iššūkiais ir dar gyventi iš riboto biudžeto. Tai ne tik kitokia fizinė su maistu susijusi aplinka. Čia svarbius vaidmenis atlieka kaina, patogumas, pasiekiamumas, į studentus orientuota rinkodara, socialinės normos, su maisto tiekimu susijusi politika, gyvenimo sąlygos ir saugumas dėl maisto. Ne, su maistu niekada nebūna paprasta :) Tyrimai rodo, kad studentų maisto pasirinkimus labiausiai veikia skonis, pasiekiamumas ir kaina. Maisto kokybę labiausiai lemia studentų ekonominė padėtis ir gyvenimo sąlygos. Kuo prastesnį maistą studentai renkasi, tuo daugiau jame druskos, riebalų ir pridėtinio cukraus. Taip pat svarbu pažymėti, kad stipriai pagrįstų tyrimų rezultatų nėra pakankamai daug.
- Transcript
- PŠS6 · E42August 31 · 7 min
Šaukštas Proto, 2026 m. 36 savaitė: kaip tėvai maitina savo vaikus
Tai, kaip tėtis ar mama tiesia šaukštą savo kūdikėliui, paliks pėdsaką visam tolimesniam jų gyvenimui. Žinoma, tai toli gražu ne vienintelis ir ne stipriausias poveikis. Man ši tema visada buvo įrodymas, kad su maitinimu susijusių žinių ir aspektų, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra labai daug. Žmonių elgesys plačiąja prasme yra stipriai veikiamas jų asmenybės, bet taip pat patirties, aplinkos, momentinės būsenos ir daugybės kitų dalykų. Visa tai veikia ir tai, kaip tie žmonės, kurie yra tėvai, elgiasi su savo vaikais - ne tik bet kada, bet ir juos maitindami. Tačiau tai, kaip tėvai maitina savo vaikus, formuoja vaikų nuostatas į maistą ir valgymo įpročius, o tai veikia sveikatos būklę ir bendrą gyvenimo kokybę ir vaikystėje, ir vėlesniame gyvenime. Maitinimo stilius yra tėvams priskiriamas ir moksliškai tiriamas reiškinys - tai valgymo metu sudaroma emocinė aplinka ir veiksmų visuma, kurią tėvai naudoja maitindami savo vaikus. Maitinimo stiliai grupuojami pagal dvi pagrindines savybes: reiklumą (kontrolės lygį, ribas ir lūkesčius) ir jautrumą (šiltumą, derinimąsi prie vaiko poreikių ir jautrumą jo vidiniams alkio bei sotumo signalams). Pagal tai galima išskirti keturis skirtingus maitinimo stilius.
- Transcript
- PŠS6 · E41August 24 · 6 min
Šaukštas Proto, 2026 m. 35 savaitė: sensorinė maitinimo terapija
Ar jaučiate, kodėl “tu bent paragauk” yra labai bloga vaikų maitinimo strategija? Liūdniausia dalis yra ta, kad įvairaus maisto ragavimas iš tiesų yra vienas iš svarbių pilnavertės vaikų mitybos kūrimo įrankių - bet jautriems vaikams reikia gerokai atsargesnio metodo. Ką daryti, kad padėtume savo jautriems vaikams, o ne kurtumėm jiems baisius prisiminimus apie vėstančią pienišką sriubą?
- Transcript
- PŠS6 · E40August 17 · 6 min
Šaukštas Proto, 2026 m. 34 savaitė: Smegenų vykdomoji funkcija ir valgymas
Ar norite sužinoti kaip mūsų racionalus protas dalyvauja valgyme? Šiaip klausimas platus, šiam kartui susitelkime į savo sprendimų priėmimo centrą, į vykdomąją funkciją. Smegenų vykdomoji funkcija - tai grupė mąstymo procesų, kuriuos labiausiai valdo smegenų žievės kaktinė skiltis (“prefrontal cortex”), jos mums reikia tam, kad galėtume vertinti ir tikslingai veikti. Valgymo kontekste vykdomoji funkcija padeda stabdyti nepageidaujamą elgesį ir rinktis pageidaujamą, reaguojant į alkį, aplinkos informaciją ir emocines būsenas. Istoriškai tyrimai dažniausiai atliekami trijose srityse
- Transcript
- PŠS6 · E39August 10 · 5 min
Šaukštas Proto, 2026 m. 33 savaitė: GLP-1 psichologinis poveikis apetitui ir atlygio jausmui
Apie GLP-1 jau kalbame tikrai dažnai - bet ar žinome, kaip ši medžiaga veikia ne tik virškinimo sistemoje, bet ir smegenyse? GLP-1 (į gliukagoną panašaus peptido-1, angl. “glucagone-like peptide-1”) yra žarnyne natūraliai gaminamas hormonas, kuris reguliuoja gliukozės pusiausvyrą ir energijos balansą. Visų pirma, GLP-1 padeda reguliuoti apetitą - hormonas veikia smegenų pogumburį ir kamieną (konkrečiau - lankinį branduolį (lot. nucleus arcuatus, ARC) ir vienišojo trakto branduolį (lot. nucleus tractus solitarius, NTS)). Šios sritys stimuliuoja sotumo jausmą sukuriančius neuronus ir slopina alkio jausmą sukuriančius neuronus, dėl to maistas ilgiau išlieka skrandyje. Be to, daug GLP-1 jautrių neuronų (receptorių) yra išdėstyta viduriniosios žievės atlygio centruose (mezolimbiniame ir mezokortikaliniame takuose), kurių reakciją GLP-1 slopina. Valgant kaloringą maistą, smegenys išskiria mažiau dopamino iki jo suvalgymo (tai vadinamoji “norėjimo” reakcija) ir slopina troškimą valgyti ypač kaloringą intensyvaus skonio maistą.
- Transcript
- PŠS6 · E38August 3 · 8 min
Šaukštas Proto, 2026 m. 32 savaitė - skaitmeninės valgymo elgesio keitimo priemonės
Ar norėtumėte sužinoti, kaip šiuolaikinės technologijos gali padėti keisti valgymo elgesį į sveikesnį - ir kaip neapsigauti, kad jos gali stebuklingai lengvai ir greitai viską pataisyti? Aš Monika Kuzminskaitė, sveikatos ir mitybos psichologė, ir šiame įraše atidžiau patyrinėsime skaitmenines priemones, kurios galimai veikia arba neveikia kaip pagalba keičiant mitybą. Praėjusiuose įrašuose jau minėjau skaitmenines intervencijas, angliškai skelbiamuose tyrimuose verta ieškoti raktinio žodžio JITAI - “just-in-time adaptive intervention”. Tai skaitmeniniai įrankiai, kurie nusprendžia ar, kada ir kokį pranešimą siųsti vartotojui, o ne tiesiog siunčia tą patį priminimą reguliariais laiko tarpais. Toks metodas paremtas konkrečiu Nahum-Shani, Murphy, Spring ir kolegų tyrimu. Jie teigia, jog kuriant tokį įrankį, svarbu atsižvelgti į ilgalaikius tikslus, artimiausius siekius, jau turimą informaciją, sprendimo taškus (kada sprendimas, tarkim, valgyti, gali būti priimtas), sprendimų taisykles (šią dalį dažniausiai atlieka sistema pagal jau turimus duomenis) ir intervencijos galimybes (ką konkrečiai galima siųsti ar rodyti vartotojui - dažniausiai tai priminimai apie kognityvinį performulavimą, kvėpavimo pratimus ar priminimus apie reguliarų valgymą). Pavyzdžiui, jei davikliais nustatoma, kad žmogus nejuda jau 50 minučių, nevairuoja, nedirba - siunčiamas priminimas pajudėti. Tokie sprendimai taikomi ne vien valgymo elgesiui valdyti, jie populiarūs ir kitiems sveikatos gerinimo tikslams siekiančiųjų grupėse.
- Transcript
- PŠS6 · E37July 27 · 6 min
Šaukštas Proto, 2026 m. 31 savaitė: maisto pasirinkimo parduotuvėse psichologija
Ar kada nors pasvarstėte - kaip nutinka, kad restorane užsisakome desertą nė nemirktelėję, o parduotuvėje sausainių lentyną apeiname plačiu ratu? Nors abiejose aplinkose jūsų pasirinkimai yra kruopščiai orientuojami, bet priemonės yra skirtingos. Restoranuose daugiau dėmesio skiriama sensorinėms užuominoms ir socialiniam kontekstui, kuris jus turėtų atvesti iki vieno patiekalo pasirinkimo. Parduotuvėse daug dėmesio skiriama kaip ir kur prekės yra išdėstomos tam, kad pirkinių krepšelis būtų didesnis ir formuotųsi ilgalaikiai vartojimo dėsningumai. Aš Monika Kuzminskaitė, sveikatos ir mitybos psichologė, ir šiame įraše atidžiau patyrinėsime maisto pirkimo parduotuvėse psichologinius aspektus.
- Transcript
- PŠS6 · E35July 20 · 6 min
Šaukštas Proto, 2026 m. 30 savaitė: maisto pasirinkimo restoranuose psichologija
Kai valgome restorane - kiek pasirinkimą lemia mūsų pačių norai, o kiek - mums galbūt nepastebimos, bet apgalvotos ir tikslingos restorano pastangos? Pasirinkimai niekada nevyksta informaciniame vakuume ar tik mūsų galvose - pakalbėkime, kaip galime padėti sau rinktis tokį maistą, kokio norime (sveikesnį, ekologiškesnį, ar atspindintį kitas jūsų bendras vertybes), iš tiesų neribodami savo pasirinkimų laisvės.
- Transcript
- PŠS6 · E35July 13 · 9 min
Šaukštas Proto, 2026 m. 29 savaitė: Įpročiai, savireguliacija, potraukiai ir reagavimas į stimulus
Ar norėtumėte sužinoti, kaip smegenys sukuria mums beveik nepastebimas automatinių veiksmų grandines, ir ar tam svarbi valia? Įpročiai, potraukiai ir savireguliacija yra tarpusavyje susiję vienos sistemos komponentai. Įpročiai yra valdomi galvos smegenų pamatiniuose mazguose (angl. “basal ganglia”) veikiančios stimulų-reakcijų sistemos. Kiekvienas įprotis - tai trijų segmentų seka: stimulas (pradinis signalas veikti), veiksmas ir atlygis. Ilgainiui sistemingai kartojama seka nebevaldoma motyvuoto tikslo (tai kaktinės skilties valdoma veikla) ir tampa automatišku vykdymu (tai jau pamatinių mazgų sritis), kuriam reikia labai nedaug sąmoningų pastangų. Automatiškai, įpročių pagrindu atliekami veiksmai tuo pat metu varžosi su sąmoninga tikslo siekimo veikla. Garsus - bet, deja, netiksliai cituojamas - tyrimas teigia, kad įpročiams susiformuoti reikia kažkiek dienų (cituojama ir 18, 21, 66 dienos ar dar kiti skaičiai). Realiai tyrimo rezultatai sako, kad įprotis susiformuoja nuo 18 iki 254 dienų, tačiau individualūs skirtumai labai dideli. 2024 metais atliktas meta-tyrimas patikslina, kad patikimas su sveika gyvensena susijęs įprotis dažniausiai susiformuoja per 2-5 mėnesius, ir automatizmo lygis per tą laiką nuolat stiprėja. Įpročio stiprumas gali priklausyti nuo įpročio formavimo būdo; pats įprotis taip pat priklauso nuo aplinkos, kuri dažniausiai ir tarnauja kaip stimulas arba “starto signalas”. Pasikeitus aplinkai ir nelikus įprastinių užuominų, įprotis gali silpnėti, nes nebespaudžiamas “starto signalas”.
- Transcript
- PŠS6 · E34July 6 · 5 min
Šaukštas Proto, 2026 m. 28 savaitė: miegas, apetitas ir nuotaika
Ar kada nors susimąstėte, kodėl net po vienos prasto miego nakties pabundate aiškiai norėdami kažko saldaus ir jausdamiesi emociškai suglamžyti? Tam yra žinomas mokslinis paaiškinimas. Miego procesas “muša pagrindinį būgną” kūno medžiagų apykaitos ir emocinio balanso procesuose. Jei suprastėja miego kokybė arba trukmė, organizmo endokrininė sistema persijungia į parengties būseną, veikdama du pagrindinius valgymą reguliuojančius hormonus, leptiną ir greliną. Greliną gamina skrandis, tai alkio hormonas. Jei miego kokybė prastėja, grelino kiekis stipriai padidėja, o smegenys tai interpretuoja kaip signalą, kad organizmui skubiai reikia greitai gaunamos energijos. Leptinas - sotumo hormonas, kurį gamina riebalinis audinys. Trūkstant kokybiško miego, leptino gamyba sulėtėja, todėl smegenų nepasiekia signalas, kad valgyti gana. Šis su valgymu susijusių hormonų disbalansas sukuria didesnį potraukį intensyvaus skonio, daug kalorijų turinčiam maistui - dažniausiai maistui, kuriame daug nesudėtinių angliavandenių ir riebalų.
- Transcript
- PŠ
S6 · E33June 29 · 5 minŠaukštas Proto, 2026 m. 27 savaitė: protarpinis valgymas
“Protarpinis badavimas” man kažkaip neskamba, todėl dažniausiai sakau - protarpinis valgymas. Tai rekomendacija valgyti ne bet kada, bet per nustatytą laiko tarpą paroje - dažniausiai trunkantį nuo 6 iki 10 valandų, pavyzdžiui nuo 12 iki 18 valandos. Likusiomis valandomis valgyti nerekomenduojama, tačiau galima gerti vandenį. Tokia rekomendacija neriboja KĄ valgyti, tačiau riboja KADA galima valgyti. Tokios rekomendacijos pagrindas yra žinios apie cirkadinį ritmą - fiziologinių procesų pokyčius paros bėgyje. Šiam ciklui paklūsta medžiagų apykaita, hormonų gamyba ir audinių atstatymas. Manoma, jog smegenyse (SCN, suprachiazmatiniame branduolyje) yra “pagrindinis laikrodis”, kuris visų pirma reaguoja į šviesą. Kepenyse, žarnyne, riebaliniame audinyje taip pat yra “periferiniai laikrodžiai”, kurie labiausiai reaguoja į valgymo laiką.
- Transcript
- PŠS6 · E32June 22 · 6 min
Šaukštas Proto, 2026 m. 26 savaitė: polifenoliai
Šis žodis man iš karto primena Italiją, ir tam yra konkreti priežastis, ir vėliau viskas bus aišku. Polifenoliai - tai augalų medžiagų apykaitos produktai. Augalai gaminasi polifenolius tam, kad apsisaugotų nuo aplinkos stresorių, ultravioletinių spindulių ir įvairių ligų. Kai polifenolius vartojame augalus valgydami, mūsų organizme jie veikia ne tik kaip antioksidantai, jie aktyviai dalyvauja organizmo procesuose. Tik 5-10 procentų polifenolių gauname iš maisto plonajame žarnyne. Likusi dalis keliauja iki storosios žarnos, ir ten veikia kaip prebiotikai, t.y. maitina naudingąsias bakterijas - pavyzdžiui Lactobacillus ar Bifidobacterium. Šios bakterijos gamina trumpųjų grandinių riebalines rūgštis, kurios saugo žarnyno sienelę ir reguliuoja neurotransmiterius (serotoniną ar dopaminą). Polifenoliai taip pat padeda suvaldyti pernelyg įsisiautėjusius citokinus - uždegimą palaikančias medžiagas. Citokinai gali pereiti per kraujo-smegenų barjerą ir sukelti “ligos būseną” (nuovargį, anhedoniją, prastą nuotaiką). Bendras lėtinis uždegimas yra žinoma depresijos ir nerimo priežastis. Polifenoliai taip pat gali kirsti kraujo-smegenų barjerą ir skatinti BDNF (smegenyse gaminamo neurotropinio faktoriaus) gamybą - BDNF reikalingas smegenų ląstelėms kaip esamų neuronų gyvybingumą palaikanti ir naujų jungčių susidarymą skatinanti medžiaga.
- Transcript
- PŠS6 · E31June 15 · 6 min
Šaukštas Proto, 2026 m. 25 savaitė: probiotikai
Kadangi dažnai kalbame apie prebiotikus ir probiotikus, tai dar kartą atskirkime, kas yra kas. Probiotikai - tai žmogaus organizmui naudingos bakterijos, pavyzdžiui Bifidobacteria arba Lactobacilli. Prebiotikai - tai maisto medžiagos toms bakterijoms. Dabar metas probiotikams. 2013 metais buvo pradėtas vartoti “psichobiotikų” terminas - taip vadinami mikroorganizmai, kurie apsigyvena mūsų organizme ir yra naudingi psichinei sveikatai; tuo metu, kai terminas buvo pristatytas - padėjo gerinti psichiatrinių pacientų būklę. Šiuo metu mes žinome, kad žarnyne gyvenantys mikroorganizmai, mūsų mikrobiota, bendrauja su smegenimis tiesiogiai per nervą klajoklį, gamindami nervų komunikacijai reikalingas medžiagas neurotransmiterius ir jų žaliavas arba prekursorius (dopaminą, serotoniną, gama amino sviesto rūgštį (GABA)) ir veikdami HPA ašį (sistemą, jungiančią smegenų pogumburį, kankorėžinę liauką ir antinksčius, kuri reguliuoja atsaką į ilgalaikį stresą ir kortizolio gamybą).
- Transcript
- PŠS6 · E30June 8 · 6 min
Šaukštas Proto, 2026 m. 24 savaitė: prebiotikai
Ir mitybos psichologija, ir mitybos psichiatrija daug dėmesio skiria abiems šio nuostabaus ryšio kryptims - ir kaip maistas veikia psichiką, ir kaip mūsų elgesys, nuotaika ir mąstymas veikia mitybą. Šį kartą patyrinėkime, kas yra prebiotikai, ir ką jie mums daro. Tarptautinė mokslinė prebiotikų ir probiotikų asociacija (ISAPP) prebiotikus apibūdina kaip medžiagas, kurias organizmo mikroorganizmai vartoja teikdami šeimininko sveikatai naudos. Tam, kad medžiaga būtų priskiriama prebiotikams, ji turi būti atspari skrandžio rūgšties ir dvylikapirštės žarnos šarmo poveikiui, negali būti absorbuojama plonajame žarnyne ir turi būti virškinama (ar tiksliau fermentuojama) tik naudingųjų mikrobų storajame žarnyne. Kadangi dažnai kalbame apie prebiotikus ir probiotikus, tai tuo pačiu atskirkime, kas yra kas. Probiotikai - tai žmogaus organizmui naudingos bakterijos, pavyzdžiui Bifidobacteria arba Lactobacilli. Prebiotikai - tai maisto medžiagos toms bakterijoms.
- Transcript
- PŠS6 · E29June 1 · 7 min
Šaukštas Proto, 2026 m. 23 savaitė: triptofanas ir serotoninas
Apie serotoniną galime kalbėti jau beveik neužsikirsdami, triptofaną minime rečiau, bet viename sakinyje su kokiu šokoladu ar kalakutiena jis irgi yra linkęs pasirodyti. Pasitikrinkime, kas tai yra, kodėl apie tai verta žinoti, ir kaip tai susiję su psichologine sveikata. Triptofanas - būtinoji aromatinė amino rūgštis - medžiaga, kurios žmogaus organizmas nesintetina, vadinasi - ją būtinai turime gauti su maistu. Pirmiausiai triptofanu buvo susidomėta nustačius, kad serotonino trūkumas smegenyse yra reikšmingas depresijos vystymosi veiksnys. Serotoninas nepraeina per kraujo-smegenų barjerą, todėl serotoninas smegenyse gali būti tik gaminamas vietoje iš reikalingų sudėtinių dalių. Triptofanas kaip tik yra reikalinga sudėtinė dalis, iš kurios serotoninas sintetinamas.
- Transcript