Skip to content
Artwork for NARA

NARA

nara.lt

Mus domina socialiniai klausimai, visuomenės lūžiai ir žmogus juose. Geriausias lietuviškas podkastas, LOGIN 2019. Anksčiau veikė NYLA vardu.

Play
  • 33 episodes
  • Avg 55 min
  • Lithuanian
Counted on this page — what you have heard stays on this device, so it is not something the list can be paged by.
  • #410
    Tuesday · 53 min

    Kas skrenda per Dniepro upę. Garso dokumentika iš Ukrainos

    Prieš išvažiuojant į Chersoną, kariai perspėja: jei sušunka „dronas!“, turime tučtuojau šokti iš automobilio ir bėgti kuo toliau – važiuosime keliu, virš kurio nuolat zuja Rusijos dronai. Chersono gyventojus Rusijos dronai persekioja ir tyko nuolat ir visur: einant į parduotuvę, darbą ar tiesiog vaikštant. Žmogaus teisių organizacijos ir vietiniai tai paprasčiausiai vadina „žmonių safariu“. Viename Chersono industriniame pastate kariai dirba visiškoje tamsoje – jeigu išsiduos, čia iškart atskris dronas. Pastate dirbančių karių tikslas – nuskraidinti kelis dronus į kitą Dniepro upės pusę, kur įsitvirtinusios Rusijos pajėgos. Kitoje Dniepro pusėje – ir okupuotas Oleškų miestelis, kuriame likę Viačeslavas ir dar keli tūkstančiai civilių. Viačeslavas stebi, kaip miestelį ir jo gyventojus naikina dronai, užlieja vanduo, degina gaisrai ir alina badas. „Tinklais medžiodavome paukščius, pirmiausiai žvirblius, iš kurių vėliau virėme sriubą.“ Išgyventi Oleškų gyventojams padeda ir iš Chersono dronais atkeliaujantis maistas. Šioje garso dokumentikoje Denis Vėjas ir Sigita Vegytė pasakoja apie du Dniepro upės krantus ir per upę skraidančius dronus, kurie gabena ir maistą, ir mirtį.

  • #409
    November 12 · 36 min

    Alytaus rajono bibliotekininkės nenori būti iškeldintos. NARA įsiklausymai

    Antruosiuose šio rudens NARA įsiklausymuose paaiškėjo, kad biblioteka, kurioje susitikome, gali būti uždaryta. Ši, arčiausiai kūno buvusi problema, dominavo prieš kitas Alytaus rajono bibliotekininkių iškeltas temas – itin retai važiuojančius autobusus, ilgas eiles pas gydytojus, siekį išlaikyti gyvenimo džiaugsmą vyresniame amžiuje. Ir – dirbtinį intelektą, kuriuo, jos vieningai sutarė, negalima pasitikėti radus nepažįstamą grybą Dzūkijos miške. Pokalbį moderuoja Karolis Vyšniauskas ir Sigita Vegytė. Visas aprašas ir Denio Vėjo fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/nara-isiklausymai-alytaus-rajonas. NARA įsiklausymų susitikimai – tai tinklalaidžių įrašai, kuriuose siekiame išgirsti skirtingų Lietuvos miestų žmones ir garsiškai išsaugoti jų istorijas. Išgirskite visus lig šiol buvusius įrašus.

  • #408
    October 28 · 54 min

    Juokas ir rūpestis Gargžduose. NARA įsiklausymai

    Pirmasis šio sezono NARA įsiklausymų susitikimas įrašytas jaukiame rate su Gargždų bibliotekos darbuotojomis. Pokalbis, prasidėjęs pasidalijimu apie dviejų metų laukimo eilę pas gydytoją onkologą, baigėsi anekdotu apie kitą eilę – prie vietinės dėvėtų drabužių parduotuvės. Pačioms Žemaitijos miesto dalyvėms siūlant temas, šis įrašas virto valandos kelione per gyvenimo džiaugsmą, nerimą ir humorą. Išgirskime. Pokalbį moderuoja Karolis Vyšniauskas ir Sigita Vegytė Denio Vėjo fotografija. Pilna publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/nara-isiklausymai-gargzdai Išgirskite visus NARA įsiklausymus: https://nara.lt/lt/tags/nara-isiklausymai Palaikykite NARA redakcijos darbą: http://nara.lt/paremk

  • #407
    October 18 · 59 min

    Tai, ko Rytė neatsimena (2025)

    Džiaugiamės pranešdami, kad Ričmonde (JAV) spalio 15-ąją vykusiuose prestižiniuose radijo ir garso dokumentikų apdovanojimuose „Third Coast” NARA audio pasakojimas „Tai, ko Rytė neatsimena“ tapo geriausios dokumentikos ne anglų kalba kategorijos finalininku. Šio pasakojimo autoriai yra Adomas Zubė ir Rytė Jarmoškaitė. Tai didžiulis pasiekimas NARA kaip nepriklausomų kūrėjų komandai⁠. Ta proga, šiandien iš naujo dalinamės šiuo kūriniu su NARA klausytojais. Nuo 18 metų Rytė serga epilepsija, kurios mažiau žinomas simptomas yra ilgalaikės atminties sutrikimai. Kai Rytė patyrė pirmą priepuolį, nei ji, nei jos draugai su epilepsija nebuvo susidūrę, nors tai nėra labai reta liga. Audio dokumentikoje „Tai, ko Rytė neatsimena” Rytė pasitelkia garso įrašus bei draugų pasakojimus ir taip bando rekonstruoti savo pačios prisiminimus.⁠ Daugiau informacijos apie kūrinį ir jį lydinčios fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/tai-ko-ryte-neatsimena

  • #406
    October 11 · 1 hr 3 min

    Žibuoklė Martinaitytė renkasi savą sapną

    Kaip priartėti prie tikrosios laisvės? Nacionaline premija apdovanotai kompozitorei Žibuoklei Martinaitytei, kurios kūriniai skambėjo Niujorko filharmonijoje, tai padaryti padėjo budistinė filosofija. Nes jeigu tave supanti realybė tėra it sapnas – tu pats sprendi kiek jai suteikti galios tave paveikti. Kaune užaugusi kompozitorė pirmus kūrinius parašė būdama trylikos, bet jų niekam nerodė. „Labai jautriai reaguodavau tiek į komplimentus, tiek į kritiką. O tais laikais...“ – Žibuoklė pradėjo kurti prieš pat sovietinės sistemos griūtį – „...būdavo vien kritika. Mes užaugom tokioj edukacinėj sistemoj, kuri edukavo per kritiką, o ne per pagyras. Reikėjo labai ilgai tvarkytis su visu psichologiniu bagažu ir tuo, kaip jis paveikia kūrybinį procesą. Nes tu visą laiką galvoji apie tą kritišką žvilgsnį iš šalies.“ Šiandien Žibuoklė Martinaitytė už savo kūrybą Lietuvoje apdovanota Nacionaline premija, jos du albumai išrinkti tarp NPR radijo geriausių metų klasikinės muzikos albumų, o šį rugsėjį Nacionaliniame operos ir baleto teatre Vilniuje ji pristatė pirmąją savo rašytą operą „Apversta tikrovė“ („Upside Down“). Operą ji kūrė kartu su kultiniu JAV režisieriumi Robertu Wilsonu, kuris 1976-aisiais revoliucionavo operos žanrą kartu su kompozitoriumi Philipu Glassu pristatydamas minimalistinę operą „Einstein on the Beach“. Išgirskite visą Žibuoklės Martinaitytės interviu su NARA tinklalaidės redaktoriumi Karoliu Vyšniausku. Severinos Venckutės fotografija. Šis epizodas yra iš NARA muzikinių publikacijų serijos „Nauja scena“, kurį remia Medijų rėmimo fondas.

  • #405
    September 30 · 1 hr 35 min

    Kodėl idėjos tampa svarbesnės už žmones? Berta ir Andrius apie santykius poliarizacijos fone

    Kiek kitame žmoguje matai gyvą žmogų, o kiek – idėjų, kurioms nepritari, įsikūnijimą? Naujame, bene politiškiausiame lig šiol judviejų pokalbį, bičiuliai psichologas Andrius Jančiauskas ir žurnalistė Berta Tilmantė gilinasi į poliarizacijos šaknis ir kaip neleisti jai sunaikinti artimų santykių. Andriaus ir Bertos susitikimais NARA tinklalaidėje dalinamės nuo 2019-ųjų pavasario, o jų parengimą finansuojame tik iš klausytojų prisidėjimo. Susipažinkite su visa kolekcija čia ir prisidėkite. Už pagalbą apdorojant garsą dėkojame Adomui Zubei. Epizodo fotografė yra Rūta Krasauskaitė.

  • #404
    September 28 · 1 hr 6 min

    Kitoks skrydis: Mirga Gražinytė-Tyla NARA festivalyje

    400-ajame NARA tinklalaidės epizode – ledus pralaužusi dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla. Rugsėjo pradžioje susitiko su klausytojais Vilniuje, pirmajame NARA festivalyje. Pamatykite jos interviu su vienu NARA redaktorių Karoliu Vyšniausku. Video autoriai: Myles Kramer, Gratas Barauskas Titulinė fotografija: Berta Tilmantė Palaikykite kitų metų NARA festivalį: https://nara.lt/festival Epizodą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas

  • #403
    September 9 · 52 min

    „Ateinanti para bus ypač pavojinga“. Kyjivas 24 valandų kilpoje

    „Uodas ar dronas?“, – svarsto Denis Vėjas naktį Kyjive. Tyla tarp sprogimų įkalina būsenoje tarp miego ir budrumo, o kitą rytą atneša nuovargį ir erzulį. Būsena, kurią, atrodo, dabar nešiojasi kiekvienas kyjivietis, kai oro pavojus virš miesto laikosi praktiškai visą parą. Anksčiau Rusija Kyjivui dažniausiai smogdavo koncentruotai ir naktį. Apie kai kurias atakas iš anksto perspėdavo Ukrainos žvalgyba, stebėdama aviacijos Rusijoje judėjimą ir raketų telkimą. Karui tęsiantis penktus metus, Kyjivo gyventojai taip pat išmoko sekti atvirų šaltinių analitikus Telegram kanaluose bei pagal juos įvertinti kylančią grėsmę Pastarosiomis savaitėmis Rusija pakeitė taktiką: dronų ir raketų atakos beveik nenutrūksta ir vyksta ne tik naktį, bet ir dieną. Smūgiai bei krintančios nuolaužos apgadina gyvenamuosius pastatus, prekių sandėlius ir kitą civilinę infrastruktūrą. Dieną vis dažniau kaukiantis oro pavojaus signalas vis labiau paralyžiuoja įprastą miesto ritmą. Garso dokumentikoje Denis Vėjas ir Sigita Vegytė analizuoja, ką reiškia būti nuolat besitęsiančioje grėsmėje.

  • #402
    September 4 · 22 min

    „Čia jų namai. Kitaip ir nebus“. Kurtiniai ir žmonės besikeičiančiame Kapčiamiestyje

    Kartu su gamtininku Žydrūnu Sinkevičiumi autoriai leidžiasi į garsinį pasivaikščiojimą po Pertako ornitologinį draustinį. Keliaujant žmonių išmintais ir išvažinėtais takais, Žydrūnas kviečia pakelti akis aukštyn ir pamatyti kitų Kapčiamiesčio vietinių gyventojų – kurtinių – tuokvietes ir medžius, kuriuose šie paukščiai nakvoja. Kapčiamiesčio apylinkėse autoriai susitinka ir su vietiniais gyventojais, ieškodami atsakymo į klausimą, kas nutinka, kai vieta, kurią vadiname namais, pradeda keistis. Autoriai: Kajus Orda, Jūra Lazauskaitė, Mūza Svetickaitė Tai yra didesnės publikacijos dalis. Skaitykite ją čia: https://nara.lt/lt/articles-lt/cia-ju-namai-kitaip-ir-nebus-kurtiniai-ir-zmones-besikeicianciame-kapciamiestyje Šią vasarą vyko pirmoji NARA žurnalistikos stovykla Kapčiamiestyje – 15 pradedančiųjų žurnalistų gilinosi į šio regiono problematiką ir rengė publikacijas. Stovyklos dalyviai domėjosi saugumo, istorinės atminties, aplinkosaugos bei ekonomikos temomis.

  • #401
    September 3 · 11 min

    O ką jums reiškia saugumas? Kalba kapčiamiestiečiai

    Atrodo, kad poligonas, kurio tikslas – stiprinti valstybės saugumą, paradoksaliai ima mažinti saugumo jausmą vietos bendruomenėje. Šiame garso įraše girdime Kapčiamiesčio žmones, atsakančius į klausimą: ką jums reiškia saugumas? Autoriai: Domas Zenkevičius, Ugnė Dvilevičiūtė, Dorotėja Suruda Tai yra didesnės publikacijos dalis. Skaitykite ją čia: https://nara.lt/lt/articles-lt/kapciamiescio-gyventojai-pavargo-kalbeti-apie-poligona-ka-saugumas-reiskia-jiems Šią vasarą vyko pirmoji NARA žurnalistikos stovykla Kapčiamiestyje – 15 pradedančiųjų žurnalistų gilinosi į šio regiono problematiką ir rengė publikacijas. Stovyklos dalyviai domėjosi saugumo, istorinės atminties, aplinkosaugos bei ekonomikos temomis.

  • #400
    September 2 · 31 min

    NARA tekstai. Berta Tilmantė „Žinau per daug“

    NARA esė, kurią skaito jos autorė žurnalistė Berta Tilmantė. Tekste Berta tyrinėja informacijos perteklių – kaip jis mus veikia, kokią įtaką daro gebėjimui sutelkti dėmesį ir savijautai apskritai. Ar turime teisę rinktis, ką žinoti, ir ar sužinodami mažiau, netapsime blogesniais žmonėmis?⁠ Skaityti tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/zinau-per-daug-berta-tilmante Skaityti Justo Petronio atsakymą „Kai esame atsitiktinai teisūs“: https://nara.lt/lt/articles-lt/kai-esame-atsitiktinai-teisus-atsakymas-bertai-tilmantei Palaikykite NARA veiklą: https://nara.lt/prisidek

  • #399
    August 30 · 1 hr 33 min

    Nauja Scena. „Seksizmo scenoje vis dar labai, labai daug.“ Sipo interviu

    Šilutėje susikūrusi, Vilniuje transformavusis hardkoro grupė „Sipas“ tapo scenos fenomenu. Jų muzika jungia kontrastus: mielumą ir triuškinantį vokalistės Agnės balsą; dainų žodžius apie smurtą ir priekabiavimą, kurie pereina į euforišką viso to įveikimą. Augantis „Sipo“ fanų būrys grupėje randa tai, ko seniai ieškojo: saugesnę muzikos bendruomenę. Karolio Vyšniausko interviu. Jurgos Sako fotografija. Originaliai publikuota NARA YouTube kanale. NARA serijos apie naują lietuvišką muziką „Nauja scena“ dalis. nara.lt/nauja-scena

  • #398
    August 19 · 42 min

    NARA tekstai. Ne mūsų kaltė? Lietuviško rasizmo archeologija

    NARA straipsnis, kurį skaito jo autorė sociologė Gražina Bielousova. Šis tekstas – autoetnografinė refleksija apie tai, kaip šalyje, kurioje iki visai neseniai beveik nebuvo kitų rasių žmonių, galėjo formuotis rasinis matymas ir mąstymas, perpinta su tais lietuviškosios istorijos užkaboriais, apie kuriuos retai kada kalbame. Ji gimė mąstant tiek apie pastarųjų kelių mėnesių įvykius – incidentą susijusį su šūkiu „Lietuva lietuviams“ bei rasistinius išpuolius, – tiek ir apie platesnes visuomenės tendencijas, tokias kaip kintantis etninis ir rasinis Lietuvos didmiesčių veidas, vieši politikų ir visuomenės veikėjų pasisakymai apie migraciją ir kitas „nenubaltintas“ realijas. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek

  • #397
    August 12 · 26 min

    NARA tekstai. Negaliu turėti, galiu neturėti: apie vaikus ir bevaikystę

    NARA straipsnis, kurį skaito jo autorė sociologė Gražina Bielousova. Kai visuomenėje netyla diskusijos apie neraminančią demografinę padėtį Lietuvoje ir Europoje, girdime ekspertų, politikų, visuomeninių organizacijų ir bažnyčių komentarus. Tačiau daug rečiau girdimos pačios moterys, kurios renkasi neturėti vaikų; o tos, kurios vaikų turėti negali, dažnai išvis išbraukiamos iš eterio. Šis tekstas – ne tik apie negalėjimą turėti vaikų, bet ir apie negalėjimo įvairiaprasmiškumą. *** Autorės pastaba: šis tekstas gimė kaip refleksija išklausius Lauros ir Jonės pokalbį tinklalaidėje „Ar turėti vaikų?“. Mano tikslas daugiau išplėsti ir pratęsti šį pokalbį, o ne užginčyti, nuneigti ar polemizuoti su kolegėmis. Klausimus, ar turėti vaikų, ką reiškia norėti ir galėti jų turėti, aš apmąsčiau susidūrusi su realiomis gyvenimiškomis situacijomis, kurios retai aptariamos ir dažnai lieka neišgirstos dėl socialinės stigmos ir primetamos gėdos ar „nepatogumo“. Tad šį tekstą rašau jausdama dėkingumą Laurai ir Jonei, kad atvėrė duris tolesniems pokalbiams, ypač šiuo metu, kai viešajame diskurse klausimas apie gimstamumą ir vaikus neretai supaprastinamas tik iki valdysenos, poliarizuotos etikos ar romantizuotos biologijos. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek

  • #396
    August 5 · 16 min

    NARA tekstai. „Manifesta 16“: bienalė, kurios nėra vasaros žemėlapiuose

    NARA skilties „Kraštinė“ straipsnis, kurį skaito autorė Eglė Elena Murauskaitė. „Manifesta 16“ – klajojanti Europos bienalė, vykstanti skurdesniuose regionuose ir skirta žmonėms, įprastai neinantiems į parodas. Šiemet „Manifesta“ kviečia permąstyti tuštėjančias bažnyčias ir naują šių erdvių vaidmenį bendruomenėse: Vokietijos Rūro srityje laukia parodos dvylikoje brutalistinių pokario bažnyčių. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek

  • #395
    July 30 · 1 hr 11 min

    Iš ilgesio. Andriaus ir Bertos pokalbis

    „Labai dažnai žmonės ilgisi palaikančių tėvų, kurių jie nebūtinai turėjo. Tai ilgesys užnugario, padaužymo per pečius ir pasakymo: „Viskas bus gerai, pereisi tai. Jaučiu, kad tau dabar sunku, bet mes kartu galėsime tai įveikti. Aš niekur nedingsiu.” Labai dažnai žmonės kalba, kad jiems pritrūko palaikymo ir kad net ir savo namuose to neturėjo. Bet ilgainiui jie patyrė, kad tą įmanoma gauti”, – sako Andrius Jančiauskas naujame NARA tinklalaidės epizode. Kartu su ilgamete bičiule, NARA bendraįkūrėja fotožurnaliste Berta Tilmante jie kaskurį laiką pasirenka temą, kurią apmąsto ir pasidalina su klausytojais. Šio mėnesio tema – ilgesys. Andriaus ir Bertos susitikimais NARA tinklalaidėje dalinamės nuo 2019-ųjų pavasario, o jų parengimą finansuojame tik iš klausytojų prisidėjimo. Susipažinkite su visa kolekcija čia ir prisidėkite. Už pagalbą apdorojant garsą dėkojame Adomui Zubei. Epizodo fotografė yra Rūta Krasauskaitė.

  • #394
    July 22 · 21 min

    NARA tekstai. Venecija ir 2026-ųjų bienalė: ką pamatyti ir kaip neišprotėti

    NARA skilties „Kraštinė“ straipsnis, kurį skaito autorė Eglė Elena Murauskaitė. Apie Venecijos bienalę būtų galima parašyti bent keliolika straipsnių: politika ir protestai; postkolonializmas, nacionalizmas ir globaliųjų Pietų reprezentavimas; kūniškumas ir moterų dalyvavimas; finansiniai ir psichologiniai dalyvių iššūkiai; dėmesys kūriniams išnyra lyg tarp kitko. Šiame tekste – įžvalgos apie dėmesį sudominusį turinį ir būdus pasimėgauti nepaskęstant stimulų sraute. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek

  • #393
    June 11 · 1 hr 14 min

    Kaip mus veikia gyvenimas šalia karo. Laura ir Jonė

    Kas leidžia mums išlikti žmonėmis tada, kai šalia vyksta nežmoniški dalykai? Išgirskite naują epizodą iš NARA psichologinių pokalbių serijos su specialistėmis Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jone Piekuraite-Dudėne. Gegužės mėnesį Lietuvoje nuskambėjęs pirmasis oro pavojus daugelį privertė bent trumpam sustoti ir pažvelgti į savo reakcijas. Vieni puolė ieškoti informacijos, kiti ruošti planus, treti tęsė dieną lyg nieko nebūtų nutikę. Kodėl taip yra? Juk visi gyvename tame pačiame geopolitiniame kontekste, girdime tas pačias žinias ir matome tuos pačius vaizdus. Išgirskite visą Lauros ir Jonės pokalbį, išleistą NARA YouTube kanale Visi Lauros ir Jonės susitikimai NARA erdvėje: https://nara.lt/lt/tags/laura-ir-jone Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek Savo kasmėnesinių pokalbių serijoje NARA tinklalaidėje Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė kuria erdvę susitikti su savimi, užduoti svarbius klausimus ir ieškoti atsakymų, kurie padėtų gyventi ir kurti santykius taip, kaip norėtųsi. Jos konsultuoja psichologijos ir psichiatrijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra šios klinikos bendraįkūrėja, Vilniaus universiteto psichologijos studentė ir „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendraįkūrėja, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja.

  • #392
    May 22 · 27 min

    NARA tekstai. Jeigu Švedija nebebus humanitarinė supervalstybė, kas ji tuomet bus?

    „Net jeigu tau kas nors nepatinka, nereikėtų to deginti.“ Šią citatą atsimenu iš paskaitos Stokholmo universitete pernai. Dėstytojas, dvi valandas skyręs žmogaus teisėms Šiaurės Korėjoje aptarti, per pertrauką ėmė samprotauti apie peripetijas, kilusias Švedijai stojant į NATO.“ Publikuota 2025-ųjų lapkritį NARA.lt tinklalapyje. Prisimename šį tekstą iš naujo, matydami diskusijas Lietuvoje apie Švedijos migracijos politiką. Teksto autorė Marija Rakickaja yra viena iš PERSPECTIVES projekto Jaunųjų žurnalistų praktikos programos dalyvių. Marija įgijo Šiuolaikinių Azijos studijų magistro laipsnį Vilniaus universitete bei Vidurio Rytų studijų magistro laipsnį Stokholmo universitete. Marija taip pat yra baigusi Skandinavistikos bakalauro studijas ir ilgą laiką dirbo švedų kalbos mokytoja. Dviejų regionų – Vidurio Rytų ir Skandinavijos – derinys atspindi jos polinkį jungti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo sunkiai suderinama, ir rašant atrasti žmogiškumą skirtinguose kontekstuose. Įrašo garso redaktorius – Dovydas Karalius Nuoroda į tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/jeigu-svedija-nebebus-humanitarine-supervalstybe-kas-ji-tuomet-bus Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek

  • #391
    May 13 · 1 hr 29 min

    Nauja Scena. Snorre Bergerud on the Value of Creative Process

    We are back in a renowned producer's studio in Vilnius to discuss what AI means for music creation, why he aims to ignore social media discourse (and advises you to do the same), and how to help Lithuanian artists break out internationally – if they wish to do so. "There are loads of Lithuanian artists who have everything it takes from a creative point of view to become an international success," he says. They only need the right infrastructure. Interviewed by Karolis Vyšniauskas in April 2026. Supported by Lithuanian Media Foundation. Support NARA journalism: https://nara.lt/en/#support

Showing 1–20 of 33 episodes